Viskas apie rankinį
Pasaulinio rankinio istorija
 
Rankinio pradžia
Rankinis laikomas vienas seniausių žmonijos žaidimų. Daugelis istorikų įsitikinę, kad jis buvo dar prieš atsirandant futbolui, juk žmonėms visada buvo lengviau dirbti darbus rankomis su aplinkoje esančiais objektais, nei kojomis.
Rankinio protėviai – senovės graikų ir romėnų žaidimai. Pirmieji paminėjimai apie žaidimą su kamuoliu iš vilnos rasti Homero „Odisėjoje“. Šiek tiek vėliau senovės romėnai varžėsi kamuolio permetimuose rankomis per liniją. Žaidimai, panašūs į rankinį, egzistavo Grenlandijoje, Egipte ir Viduramžių Europoje. Vokiečių viduramžių poetas Walther von der Vogelweide dedikavo savo eilėraščius žaidimui, kuris vadinosi fangballspiel („žaidimas gaudau kamuolį“).
 
Rankinis, kaip mes jį žinome
Manoma, kad rankinį dabartine jo forma sugalvojo Danijos futbolininkai XIX amžiaus pabaigoje, kad žiemos metu pakeistų futbolą treniruočių metu. Rankinis skiriasi nuo futbolo tik tuo, kad jis žaidžiamas rankomis, o kiekviena komandą sudaro šeši žaidėjai ir vartininkas.
Pagrindinių žaidimo taisyklių plėtra prskiriama Danijos kūno kultūros mokytojui Holger Nielsen (kuris, beje, iškovojo medalius šaudymo ir fechtavimo rungtyse pirmosiose Olimpinėse žaidynėse 1896 metais). Oficiali rankinio gimimo data laikoma 1898 metai, kai Nilsenas į kūno kultūros pamokas moterų grupėse įvedė žaidimą su kamuoliu, kuris vadinosi „haandbold“ („haand“ – ranka ir „bold“ – kamuolys). Šiame žaidime, varžėsi komandos sudarytos iš septynių žaidėjų, kurios žaidė nedidelėje aikštelėje, kamuolį perduodant viena kitai ir stengiantis įmesti jį į vartus.
Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad rankinis atsirado dar anksčiau. 1890 metais Čekijoje buvo išplatintas liaudiškas žaidimo su kamuoliu variantas, pavadintas "Hazen" (metimas, mesti). 1917 metais berlynietis Maks Heizer iš dviejų žaidimų sukūtė naują žaidimą moterims, kuris vadinosi „rankinis“. Tuomet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad šis žaidimas išplis po visą pasaulį.
1918 metais Europos sportiniame žemėlapyje aiškiai išryškėjo du vienas kitam prieštaraujantys žaidimai: čekiškoji hazena (rytuose) ir vokiškasis rankinis (šiaurėje ir vakaruose). Jau 1920 metais Berlyne įvyko pirmasis Vokietijos rankinio čempionatas taurei laimėti. O 1923 metais buvo įvestos naujos varžybų taisyklės. Kamuolio sumažinimas, „trijų sekundžių“ ir „trijų žingsnių“ taisyklių įvedimas ženkliai prisidėjo prie žaidimo technikos tobulinimo. 1925 metais įvyko pirmasis tarptautinis susitikimas tarp Vokietijos ir Austrijos komandų, kuriame rezultatu 5:6 pralaimėjo vokiečiai. 1926 metais rankinio ripažinimas tarptautiniu sportu davė postūmį žaidimo plėtojimuisi.
Liuksemburge, Šveicarijoje ir Ispanijoje bei kitose šalyse atsirado klubai, propaguojantys rankinį. 1928 metais Amsterdame buvo įsteigta Tarptautinė rankinio mėgėjų federacija (IAHF), kuri veikė iki 1944 metų. Ją sudarė 11 šalių, aktyviai plėtojusių rankinį.
 
Kelias į olimpines aukštumas
Nepaisant antikinių šaknų, rankinis pirmą kartą į olimpinę programą buvo įtrauktas tik 1936 metais, o po to iškrito iš jos net iki 1972 metų. Prireikė daug laiko, kad jis peržengtų Europos slenkstį ir išpopuliarėtų visame pasaulyje.
Pirmąja rankinio čempione XI Olimpinėse žaidynėse Berlyne tapo Vokietijos komanda. Šių olimpinių žaidymių metu įvyko IV IAHF suvažiavimas, kuriame buvo priimtas sprendimas surengti Pasaulio rankinio čempionatus 7x7 ir 11x11 (pagal dalyvių skaičių). Čempionatai vyko dalyvaujant tik vyrų komandoms. 1938 metais Vokietijoje pasaulio pirmenybėse nugalėjo Vokietijos sportininkai.
Nauajs pakilimas rankinio plėtojime prasidėjo kai 1946 metais buvo įkurta nauja rankinio federacija – IHF. Ji priėmė sprendimą atgaivinti pasaulio rankinio programą ir patvirtino pasaulio rankinio 11x11 čempionatų pravedimą dalyvaujant vyrų ir moterų komandoms. O 1949 metais moterų pasaulio čempionate Budapešte stipriausia buvo Vengrijos rinktinė.
Toliau pasaulio čempionatai vyko kas ketveri metai. Iš viso įvyko 7 vyrų ir 3 moterų rankinio 11x11 čempionatai. 1966 metais įvykus septintajam ir paskutiniajam pasaulio rankinio 11x11 čempionatui, jis nustojo egzistuoti tarptaurinio žaidimo range.
Savo evoliucijose rankinis perėjo prie žaidimo 7x7. 1954 metais Švedijoje vyko vyrų pasaulio rankinio 7x7 taurė, kurią laimėjo švedai. Savo pirmąjį pasaulio rankinio 7x7 čempionatą moterys surengė 1957 metais Jugoslavijoje, tada čempionėmis tapo Čekoslovakijos komanda.
Olimpiniai laurai ir rankinio pripažinimas grįžo tik 1972 metais XX Olimpinėse žaidynėse, vėl vykusiose Vokietijoje (buvusioje VFR). Tiesa, toje olimpiadoje dalyvavo tik vyrų komandos. Moterų komandos prie olimpiados prisijungė 1976 metais XXI žaidynėse Kanadoje. Nuo tada rankinis – pilnavertė olimpinė sporto šaka.
Olimpinėse žaidynėse dalyvauja 12 vyrų ir 12 moterų komandų, kurių sudėtys yra nustatomos pagal ankstesnių Olimpinių žaidynių ir kvalifikacinių renginių rezultatus. Pradžioje turnyras vykdavo rato sistema dvejuose pogrupiuose, kuriuos sudarė po 6 komandas. Tada susitikdavo komandos užėmusios pirmas, antras ir atitinkamai sekančias vietas. Remiantis IHF taisyklėmis olimpiniai turnyrai vyksta sporto salėse.  
 
Rankinis šiandien
Po rankinio įtraukimo į olimpines žaidynes jo populiarumas smarkiai išaugo. Per pastaruosius dešimtmečius ši sporto šaka sėkmingai migravo iš savo gimtosios Šiaurinės Europos į tas pasaulio dalis, kur net nebuvo žinoma anksčiau. Rankinis gavo pripažinimą Azijoje (Pietų Korėja ir Kinija) ir Afrikoje (Alžyras ir Egiptas).
Po antrojo pasaulinio karo rankinis tapo populiaresnis socialistinėse šalyse, tokiose kaip Sovietų Sąjunga, Rumunija, Jugoslavija, Rytų Vokietija ir Vengrija. Tačiau, kai Sovietų Sąjungoje prasidėjo ekonominė krizė, daugelis trenerių ir žaidėjų persikėlė į Vakarus. Taigi pasauliniame tope iškilo Prancūzija, Ispanija ir Vokietija.
Amerikoje rankinis pritapo ne visose šalyse. Naująją sporto šaką labai šiltai pripažino Brazilija ir Argentina, o štai JAV rankinį beveik painioja su badmintonu ir JAV rinktinė iki šiol dar nėra iškovojusi nė vieno olimpinio medalio.
Šiandien rankinis jungia daugiau nei 7 milijonus žaidėjų, kurie yra oficialiai registruoti klubuose. Neseniai atsiradusi tendencija – paplūdimio rankinis, kuris yra žaidžiamas ant smėlio. Paplūdimio rankinis yra pripažintas tarptautinės federacijos ir turi oficiales taisykles.
 
RANKINIS LIETUVOJE
 
Į Lietuvą rankinis atkeliavo apie 1927 metus. Mūsų šalyje šio žaidimo židinys buvo Klaipėda – rankinio gimtinei Vokietijai kultūriškai artimiausias Lietuvos miestas, kuriame nuo seno didelę gyventojų dalį sudarė etniniai vokiečiai.
Pirmieji žaisti rankinį pradėjo vokiški Klaipėdos klubai, tačiau greitai naujas žaidimas sudomino ir lietuviškąją Klaipėdos Sporto Sąjungą (KSS). Trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje buvo rengiamos Klaipėdos rankinio pirmenybės, vokiški klubai vykdavo žaisti draugiškų rungtynių su Karaliaučiaus ir kitų Rytų Prūsijos miestų rankinio komandomis.
Deja, rankinio plėtrai Lietuvos uostamiestyje sutrukdė politinės aplinkybės. Trečiajame dešimtmetyje staigiai stiprėjant Lietuvos ir Vokietijos priešpriešai bei antivokiškoms nuotaikoms tarp Klaipėdos lietuvių, vokiški klubai pasitraukė iš miesto sporto gyvenimo, o smarkiai politizuota sporto valdžia rankinį, kaip vokiškos kilmės žaidimą, apleido.
Kitoje Lietuvos dalyje rankinis neįleido nė tokių šaknų. Šalies sporto lopšyje Kaune pirmos rankinio rungtynės buvo surengtos tik ketvirtajame dešimtmetyje. Jos įvyko 1931 metų rugsėjo 27 d. per Moterų sporto propagandos šventę. Tada buvo skelbiama, kad tai yra pirmosios rankinio rungtynės visoje Lietuvoje, tačiau ši informacija neatitiko tikrovės, kadangi rankinis jau anksčiau buvo žaidžiamas Klaipėdoje.
Vyrai sportininkai rankiniu visai nesusidomėjo, o moterys sportininkės šį žaidimą labai greitai pamiršo.
Prigyti rankiniui tuo metu nebuvo objektyvių sąlygų. Lietuvos sportas buvo dar visai jaunas, sportavo labai nedaug žmonių, jie susitelkė keliose anksčiausiai ir labiausiai pamėgtose sporto šakose. Futbolas, krepšinis, lengvoji atletika, dar kelios sporto šakos iš Kauno paplito po provincijos miestelius ir sparčiai populiarėjo visoje šalyje, tuo tarpu kitos, tarp jų rankinis, nebuvo puoselėjamos ir greitai sunyko.
Kadangi rankinis buvo žaidžiamas stadione, moterims jis buvo fiziškai per sunkus. Tuo tarpu vyrai turėjo futbolą.
Įsitvirtinti rankiniui trukdė ir tai, kad net laikinojoje sostinėje, nekalbant apie mažesnius miestus, trūko sporto salių. O lauke žaisti rankinį buvo galima vos kelis mėnesius per metus.
Gali būti, kad per moksleivių ar klubų sporto šventes buvo žaidžiamos rankinio rungtynės, bet jos buvo tik pavienės. Rankiniui pirmuoju bandymu įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
1954 m. spalio 2 d. įvyko pirmosios rankinio rungtynės Lietuvoje. Tuomet ir didžiausias optimistas negalvojo, kad Lietuvos rankinio mokykla užaugins olimpinius ir pasaulio čempionus, kad pas mus bus surengtos pasaulio pirmenybės,  geriausi mūsų teisėjai bus didžiai vertinami pačiose atsakingiausiose rankinio varžybose.
Lietuvoje nuo 1958 m. Rankinio treneriai rengiami Kūno kultūros akademijoje. Tai jų ir kitų trenerių darbo dėka rankinis yra žaidžiamas įvairiose mūsųs šalies vietovėse.
Mūsų rankinio specialistai vis drąsiau savo darbe naudoja mokslo žinias. Jau apgintos disertacijos, kuriose nagrinėjamos įvarios rankinio žaidimo problemos. Parengta daug metodinių leidinių.
1991 m. Lietuvos rankinio federacija buvo priimta į Tarptautinę (IHF) ir Europos (EHF) rankinio federacijas.
1992/1993 m. mūsų šalies moterų rankinio rinktinė žaidė pasaulio pirmenybėse, moterų ir vyrų rinktinės – I europos čempionato atrankos varžybose. Mūsų jaunieji rankininkai dalyvauja Europos ir pasaulio pirmenybių atrankos varžybose.
 
Lietuvos rankinio vystymosi etapai
Išskiriami 3 Lietuvos rankinio vystymosi etapus:
 
I etapas – 1954-1961 metai.
Rankinis 11x11.
Rankinio, kaip naujos sporto šakos Lietuvoje, pažinimas, pirmųjų organizacinių įgūdžių, tradicijų kūrimas, vykdant įvairaus amžiaus komandų varžybas bei organizuojant mokomąjį - sportinį darbą kolektyvuose.
Lietuvos rankininkai startuoja tarptautinėse varžybose namuose ir išvykose.
Lietuvoje rankinis žaidžiamas ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir Jurbarke, Klaipėdoje, Raseiniuose, Kretingoje, Šiauliuose, Utenoje, Valkininkuose, Tauragėje, Pakruojyje, Joniškyje, Molėtuose, Marijampolėje, Zarasuose, Lazdijuose, Panevėžyje, Plungėje, Ukmergėje.
Lietuvoje vykdomos rankinio 11x11 pirmenybės ir taurės varžybos. Pradedamas žaisti rankinis 7x7. Lietuvos rankininkės dalyvauja Europos taurės varžybose.
 
II etapas – 1962-1991 metai.
Tai rankinio 7x7 žaidimo laikotarpis. Pradedamos vykdyti Lietuvos rankinio 7x7 pirmenybės, Televizijos taurės varžybos, jaunimo, jaunių, moksleivių pirmenybės.
Vyksta daug tarptautinių turnyrų, iš kurių pažymėtini moterų „Švyturio“ žurnalo taurės, vyrų „Nemuno“ žurnalo taurės varžybos. Lietuvos rankininkai TSRS rinktinėse dalyvauja olimpinėse žaidynėse, pasaulio pirmenybėse ir iškovoja čempionų aukso medalius bei kitus apdovanojimus.
 
III etapas – nuo 1991 metų.
Tai Lietuvos rankinio federacijos pripažinimo metas ir nuo 1991 m.Lietuvos rankinio federacija tampa savarankiška.
Lietuvos rankininkai savarankiškai dalyvauja pasaulio ir Europos pirmenybėse, Europos taurių varžybose.
 
Įsimintinos datos ir įvykiai
1931 m. Žurnale „Fiziškas auklėjimas (spalis, Nr.2) M. Paura atspausdino taisykles „Rankasvydys“.
1934 m. Lietuvos spaudoje vietoje žodžio „Rankasvydys“ pradedamas vartoti žodis „rankinis“.
1954 m. spalio 3 d. Vilniuje, jaunimo stadione, įvyksta pirmosios oficialios rankinio 11x11 rungtynės. Jas žaidė Vilniaus  Universiteto sporto klubo ir sporto darbuotojų komandų rankininkai, žaidžiamos  pirmosios tarpmiestinės vyrų Vilnius – Kaunas rungtynės.
Įkuriama Lietuvos rankinio sekcija, kuri 1959 m. reorganizuojama į federacją.
Vykdomos rankinio 11x11  Lietuvos taurės (vyrų) varžybos. Nugali Kauno rinktinė.
Rygoje Kauno vyrų rankinio 11x11 rinktinė I sąjunginiame turnyre iškovoja IV vietą.
1956 05 02 Kaune žaidžiamos pirmosios moterų rankinio 11x11 rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus komandų. Rezultatas 7:0
1956 m. vykdomas I Lietuvos rankinio 11x11 čempionatas. Nugalėtojai - vyrų  USK, Vilnius, o moterų KKI, Kaunas, komandos. Vilniuje vykdomos pirmosios TSRS rankinio 11x11 pirmenybės. Kauno „Žalgirio“ moterų komanda iškovoja III vietą, Vilniaus vyrų rinktinė – IX.
1957 m.  Kauno „Žalgiris“ iškovoja TSRS moterų rankinio 11x11 čempionų
vardus.
Penkios Lietuvos rankininkės dalyvauja III tarptautinėse jaunimo žaidynėse
Maskvoje ir iškovoja pirmuosius oficialius tarptautinius apdovanojimus (III vieta).
1958 05 02 Kaune KKI moterų rankinio 7x7 rinktinė žaidžia pirmąsias tarptautines rungtynes Kaune su Budapešto MTK komanda ir laimi 5:3.
1959 m. Lietuos Kūno kultūros institute įvedama rankinio specializacija.
1959 m. Charkove įvyksta I sąjunginis rankinio 7x7 turnyras. Moterų turnyrą laimi kauno „Žalgirio“ komanda. Vyrų turnyre Kauno KPI iškovoja III vietą.
1960 m. Leningrade II sąjunginiame rankinio 7x7 turnyre Kauno ŽŪA (Žemės ūkio akademija) iškovoja pirmą vietą, o KPI vyrai III vietą. Kaune įvyksta keturių moterų rankinio 7x7 komandų atrankos turnyras dalyvauti pirmame Europos taurės turnyre. Nugali Kauno „Žalgiris“.
1960 m. Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komanda pirmą kartą dalyvauja Europos rankinio čempionų taurės turnyre.
1961 m. Tbilisyje III sąjunginiame rankinio 7x7 turnyre žaidžia Vilniaus moterų rinktinė ir iškovoja III, o Kauno „Žalgirio“ vyrai – IX vietą. Kaune įkurta pirmoji visuomeninė vaikų rankinio sporto mokykla.
1961 m. Maskvoje sąjunginėse studentų rankinio 7x7 v aržybose Kauno ŽŪA moterų ir KKI vyrų rankinio komandos iškovoja II vietas.
1962 m. Kaune studentų sąjunginėse rankinio 7x7 varžybose KKI vyrai iškovoja I, o KKI moterys – II vietas.
1962 m. Kaune vykdomos pirmosios TSRS rankinio 7x7 pirmenybės. Kauno „Žalgirio“ moterys ir Kauno „Atleto“ vyrai iškovoja bronzos medalius. Vilniaus „Žalgirio“ moterys užima IX vietą.
1963 m. Kauno „Atleto“ vyrų komanda TSRS rankinio 7x7 čempionate Sverdlovske iškovoja aukso medalius.
1965 m. Lietuvos moterų rinktinė laimi VIII profsąjungų spartakiados aukso, o vyrai – sidabro medalius.
1966 – 1967 m. Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio 7x7 komanda iškovoja TSRS čempionatuose aukso medalius.
1967 – 1968 m. Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio 7x7 komanda iškovoja Europos čempionų taurę.
1972 m. Vilniuje įvyko Baltijos šalių vyrų taurės turnyras.
1975 m. Įvyko IV pasaulio moterų rankinio 7x7 pirmenybės.
1978 m. Kauno „Žalgirio“ moterų komanda iškovoja TSRS rankinio 7x7 taurę.
1979 m. Ruošiantis Maskvos Olimpinėms žaidynėms, Lietuvoje įvyko IHF teisėjų kursai.
1987 m. Kauno „Granito“ vyrų komanda iškovoja IHF taurę.
1988 m. Vilniaus „Eglės“ moterų komanda iškovoja IHF taurę.
1991 m. Įkuriama Nepriklausomos Lietuvos rankinio federacija.
1991 m. Vienoje Lietuvos rankinio federacija priimama į tarptautinę rankinio federaciją asocijuotu nariu.
1991 m. Pradedamas vykdyti Baltijos respublikų rankinio čempionatas. Įkuriama Baltijos rankinio asociacija.
1992 m. Barselonoje XXIV IHF kongrese Lietuvos rankinio federacija skelbiama IHF tikruoju nariu.
1992 m. Pradedamos vykdyti Nepriklausomos Lietuvos rankinio pirmenybės ir taurės varžybos. Nugalėtojai ir prizininkai įgyja teisę dalyvauti Europos taurių varžybose.
1993 m. Lietuvos moterų rinktinė Norvegijoje pasaulio pirmenybėse užima XIII vietą.
1993 m. Taline įvyksta I Baltijos šalių žaidynių rankinio varžybos. Lietuvos moterų rinktinė iškovoja I, vaikinų (jaunimo) – III vietas.
1994 m. Lietuvoje, Kaune, įvyksta II Europos merginų rankinio čempionatas. Lietuvos rinktinė užima IX vietą. Lietuvoje Kaune įvyksta II Europos vaikinų rankinio čempionato pogrupio varžybos. Lietuvos rinktinė užima II vietą.
 
Lietuviai Pasaulio čempionatuose

1999 m. įkurta Lietuvos rankinio teisėjų asociacija (LRTA).

1961m. pasaulio čempionato atrankos turnyre dalyvavo Albertas Macežinskas.

1973 m. Jugoslavijoje bronzos medaliais apdovanotos Rita Jasikevičienė ir Anelė Gončarova.

1975 m. sidabro medalį pelnė A. Nenėnienė.

1977 m. Čekoslovakijoje bronzos medalius iškovojo A. Nenėnienė ir S. Strečen.

1978 m. Danijoje sidabro medaliu apdovanotas V. Novickis.

1982 m. Vengrijoje čempione tapo S. Strečen. Tais pačiais metais VFR aukso medaliais buvo apdovanoti V. Novickis ir R. Valuckas.

1987 m. Pasaulio taurės laimėtoju tapo Jonas Kaučikas.

1990 m. Pietų Korėjoje aukso medalis įteiktas Aušrai Miklušytei.

2001 m. A. Miklušytė – Fridrikas buvo pripažinta geriausia pasaulio rankininke.

 

 

 

 

 

 

Lietuviai olimpinėse žaidynėse

 

1976 m. Monrealyje Olimpine čempione tapo Aldona Česaitytė – Nenėnienė.

1980 m. Maskvoje Olimpinėmis čempionėmis tapo Sigita Mažeikaitė – Strečen ir antrąjį kartą A. Nenėnienė. Ten pat sidabro medalį pelnė Valdemaras Novickis.

1988 m. Seule Olimpiniu čempionu tapo V. Novickis.